- smilumas
- smilùmas sm. (2) Rtr, DŽ, NdŽ; L → smilus: 1. Tai smilùmas tos Bronikės ant tų saldumynų! Skr. Tie vaikai smilumù nepaeina (nori skanėstų) Snt. 2. V.Piet Jautėsi apsupta geismo, laukimo, smilumo Vd. 3. Jau jo smilumas kaip ildeginio LTR(Grk). Kad tas jo ir smilùmas! Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.
